Turbūt vaikystėje tėvai kiekvieną smaližių perspėjo, kad nuo saldumynų genda dantukai. Daugelis šią išmintį ir dabar skleidžia savo atžaloms, tačiau dantys genda ir tiems pacientams, kurie saldumynais nepiktnaudžiauja. Taigi, natūraliai kyla klausimas ar išties saldumynai yra didžiausias sveikų ir gražių dantų priešas? Tikrai ne, tai greičiau paplitęs ir giliai žmonių galvose įsišaknijęs mitas.
Dantų ėduonis – tai lėtinis dantų kietųjų audinių irimas, kurį sukelia burnoje esančios rūgštys. Dantyse pradeda mažėti kalcio ir fosfato, todėl ilgainiui emalis susilpnėja, įskyla ir dantyje susiformuoja ertmė, paprasčiau tariant, skylutė. Ėduonies atsiradimo priežasčių yra išties daug, pradedant paveldimumu ir baigiant prasta ir nereguliaria burnos higiena. Žinoma, ėduonies atsiradimui labai daug įtakos turi ir žmogaus mityba, tačiau kaltinti vien tik saldumynų išties nederėtų.
Angliavandeniais praturtintas maistas padidina burnos rūgštingumą ir sukuria idealias sąlygas formuotis ėduoniui. Visgi, realybė yra tokia, kad angliavandenių yra praktiškai visuose maisto produktuose: cukruje, saldumynuose, gaiviuosiuose ir alkoholiniuose gėrimuose, sultyse, vaisiuose, duonos gaminiuose ir net sveikame meduje. Vieninteliai maisto produktai, kurie savo sudėtyje neturi angliavandenių – mėsa, žuvis, kiaušiniai, riešutai ir vanduo, tačiau maitintis vien tik šiais produktais būtų ne tik sudėtinga, bet ir pavojinga, nes juose gausu riebalų ir baltymų, kurie labai apsunkina sklandų kepenų darbą, didina cholesterolio kiekį kraujyje ir gali tapti širdies ligų priežastimi. Tad, visai nebūtina piktnaudžiauti saldumynais, pakanka ir paprasčiausių lietuviškų obuolių, kad atsirastų ėduonis ir dantys pradėtų gesti.
Taigi, kaip išvengti ėduonies, nes akivaizdu, kad nevalgyti – nėra išeitis. Tinkama burnos higiena gali užkirsti kelią ėduonies atsiradimui ar tolimesniam jo vystymuisi. Žinoma, būtų idealu, jei po kiekvieno valgio išsivalytumėte dantis, tačiau to padaryti dažniausiai neįmanoma, nes retas kuris rankinėje nešiojasi dantų šepetėlį ir dantų pastą.
Becukrė kramtomoji guma pašalina maisto likučius iš tarpdančių ir skatina seilių išsiskyrimą, kuris sureguliuoja burnos rūgštingumą. Šarminėje terpėje ėduonis nesivysto, todėl, kai po ranka nėra dantų šepetėlio, dantų pastos ar burnos skalavimo skysčio, becukrė kratomoji guma gali būti išties neprasta prevencinė priemonė prieš ėduonį.
Visgi, būtina atminti, kad becukrė kramtomoji guma nėra skanėstas, kurį galima kramtyti be saiko. Kramtomosios gumos negalima kramtyti nepavalgius, nes tai itin žalinga skrandžiui: smegenys gauna impulsą, kad į skandį atkeliauja maistas, todėl prasideda aktyvi skandžio rūgščių gamyba, kuri gali sukelti gastritą, pankreatitą ir daugelį kitų ligų. Be to, becukrės kramtomosios gumos nerekomenduojama kramtyti ilgiau nei 10-15 min., nes kramtomieji raumenys patiria dideles apkrovas, įsitempia raiščiai ir viskas gali baigtis žandikaulio skausmais.
Labai daug žmonių daro esminę burnos higienos klaidą – iš karto po valgio valo dantis. Pavalgius, reiktų luktelti bent 20 min., kol burnoje atsistatys šarmų ir rūgščių balansas. Maisto produktuose yra rūgčių, kurios, sąveikaudamos su dantų pastoje esančiomis veikliosiomis medžiagomis, gali pakenkti danties emaliui.
Taigi, saldumynai kenkia ne dantims, o dailioms kūno linijoms, tinkama ir reguliari burnos higiena – efektyviausia priemonė nuo dantų gedimo.
Jei nerimaujate dėl savo burnos higienos ar dantų sveikatos, užsiregistruokite pas specialistą užpildę žemiau pateiktą formą.