Pastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau atsiranda straipsnių apie dirbtinį dantų išauginimą. Daug vilčių pacientams ir gydytojams teikiančios medicinos naujienos vis dėlto ne visada atspindi realybę. Nepaisant to, jog mokslininkai intensyviai dirbdami šioje srityje pasiekia puikių rezultatų, tačiau laboratorijoje augindami žmogaus dantis jie susiduria su daugybe problemų, kurios labai atitolina šią medicinos revoliuciją.
Visų pirma reikia paminėti dantų dygimo laiką. Vaiko nuolatinis dantukas dygsta išties ilgai. Nuo užuomazgos kaule iki pilnai išdygusio ir susiformavusio danties prabėga vidutiniškai šeši metai. Dygimo procesas yra sudėtingas, kadangi dantis turi daug skirtingų struktūrų - emalį, dentiną, cementą, pulpą, bei aplinkinius - periodontą, kaulą, kurie formuojasi labai ilgai ir lėtai. Dėl šių priežasčių ir laboratorijoje danties auginimas užtrunka metų metus. Kuris pacientas norėtų laukti šešerius metus, kol pagaliau dantis pilnai išdygtų ir funkcionuotų?
1. pav. Danties struktūra
Net jei ir pasiryžtume laukti tokį ilgą laiką, atsiranda kitų sunkumų. Praradus dantį persitvarko visi aplinkiniai audiniai. Nesant danties išnyksta jį laikę periodonto raiščiai, o kaulas, kuriame buvo danties šaknys, ima tirpti. Toje vietoje, kur buvo dantis, po kelių metų susiformuoja įdubimas. Negana to, gretimi dantys pradeda migruoti: kaimyniniai dantys pakrypsta į defekto pusę, tarsi bandydami kompensuoti atsiradusį tarpą. Tuo tarpu viršuje esantis dantis ima leistis žemyn, jei buvo pašalintas apatinis, ir atvirkščiai. Turime suvokti, jog dantų sistema yra nuolat persitvarkanti sistema ir beveik visi pakitimai yra negrįžtami.
2. pav. Dantų migracija
Laboratorijoje mokslininkai susiduria su kitais iššūkiais. Visų pirma reikalinga užauginti būtent tokį dantį, kuris buvo prarastas. Žmogus per visą gyvenimą turi 52 dantis - 20 pieninių dantų ir 32 nuolatinius. Būtina pabrėžti, kad kiekvienas dantis, priklausomai nuo atliekamos funkcijos ir vietos dantų lanke, turi savo unikalią formą - dydį, plotį, ilgį, kauburų skaičių, šaknų skaičių. Pavyzdžiui, priekinis kandis turi vieną ilgą šaknį ir pakankamai aštrų kandamąjį kraštą, skirtą atkąsti maistą, o krūminiai dantys turi tris šaknis ir keturis gumburus, skirtus kramtyti maistą. To paties žandikaulio kairės ir dešinės pusės dantys taip pat skiriasi - turi skirtingus danties vainiko išgaubimus, individualų šaknų palinkimą. Auginant dantį dirbtinai iš kamieninių ląstelių (?), labai sunku numatyti, koks dantis susiformuos galų gale. Juk yra net 52 galimybės išauginti ne tą dantį!
3. pav. Dantų anatomija
Persodinus dirbtinę danties užuomazgą į kaulą ir laukiant kol dantis išdygs, atsiranda kiti iššūkiai - pavyzdžiui, danties dygimo kryptis, kurią numatyti vėlgi yra problematiška. Geriausias pavyzdys, kurį turime dabar - tretieji krūminiai (protiniai) dantys, kurie dažniausiai dygsta apie dvidešimtuosius metus. Dėl vietos stokos šie dantys gali išdygti visomis įmanomomis kryptimis - horizontaliai į gretimą dantį, į žando pusę, į liežuvio pusę, arba esant apsunkintam dygimui apskritai užstrigti kaule ir likti jame. Taigi mokslininkai turi atrasti būdą kaip išdaiginti dantį reikiama kryptimi, o ne išoriniu paviršiumi į vidų arba šaknimis į viršų.
4. pav. Horizontalus danties dygimas
Net jei išdaigintume reikiamą dantį reikiamoje vietoje ir tinkamomis proporcijomis, ne mažiau svarbūs ir tokie niuansai kaip išdygusio danties spalva arba forma. Žmogaus dantys turi labai plačią dantų atspalvių paletę. Vieni turi gelsvesnius, kiti turi pilkšvesnius ar skaidresnius. Be to su amžiumi ir veikiant įvairiems veiksniams - maisto dažikliams, rūkymui ir kitiems įpročiams, dantų spalva taip pat kinta. Jaunų žmonių dantys dažniausiai būna šviesesni, baltesni, o vyresnių žmonių dantys tiesiog fiziologiškai tampa gelsvesni. Negana to, su amžiumi dantys dar ir dėvisi - kramtomieji paviršiai bėgant metams nudyla, tampa plokštesni. Suplokštėja ir dantų kontaktiniai paviršiai (tarpdančiuose). Todėl naujai išdaigintas dantis savo forma ir spalva gali visiškai neatitikti esamų dantų būklės. Tuomet gali prireikti daug kitų procedūrų - prišlifavimo, balinimo, plombavimo ar net protezavimo. Ypatingai aukšti reikalavimai be abejo yra priekinių dantų zonoje, kur skirtumai tarp dantų yra labai lengvai pastebimi.
5. pav. Jauno ir vyresnio žmogaus dantys
Taigi visiems laukiantiems futuristinių gydymo metodų linkime didelės kantrybės. O kolkas siūlome drąsiai rinktis šiuo metu taikomus pažangiausius gydymo metodus. Dantų implantacija – moderniausias ir saugiausias gydymo būdas, kurio dėka susigrąžinsite prarastus dantis. Šiuolaikinės technologijos leidžia odontologams atkurti puikią dantų estetiką bei užtikrinti kramtymo funkciją.
6. pav. Danties implantacija
Sėkmės ir sveikatos linki „A.Tursos odontologijos namai“
Gyd.od.R.Bogdanovičiūtė
Gyd.od.A.Tursa
