Dantų protezų, pamerktų stiklinėje vandens, vaizdas daugeliui sukelia šypseną, tačiau žmonėms, netekusiems dantų, tokia situacija tikrai neatrodo juokinga. Dantų netekimas dažnais atvejais sukelia ne tik fizinį, bet ir psichologinį diskomfortą, kuris neigiamai atsiliepia žmogaus asmeniniam gyvenimui, tačiau greitai visa tai gali tapti praeitimi. Intensyvūs kamieninių ląstelių tyrimai pergalingai skelbia, kad jau visai greitai išauš nauja era medicinoje, kai žmonės galės tiesiog atsiauginti prarastus dantis. Kaip planuojama tai padaryti?
Į tuščią dantenų ertmę, kur kadaise buvo dantis, specialistai implantuos nedidelį kiekį ląstelių, kurios gebės išauginti naują dantį. Procedūra būtų neskausminga, jos atlikimui pakaktų tik vietinės nejautros, o naujas dantis susiformuotų per kelis mėnesius po kamieninių ląstelių implantavimo procedūros. Mokslininkai yra įsitikinę, kad tokia procedūra žymiai pranašesnė už dantų protezavimą ar implantavimą. Norint implantuoti dantį ar dantis, pirmiausia, į žandikaulio kaulą tenka įgręžti metalinį kaištį, ant kurio vėliau yra pritvirtinamas porcelianinis, metalo keramikos arba bemetalės keramikos danties vainikėlis. Šios operacijos sėkmei daug įtakos turi tvirtas žandikaulio kaulas. Jei jo nepakanka, tenka kaulą arba kaulo pakaitalą priauginti. Tad dantų implantavimas gana sudėtinga, didelio masto procedūra.
Tuo tarpu, dantų atauginimo procedūrą būtų galima taikyti gerokai didesniam žmonių skaičiui ir nereikėtų papildomai priauginti žandikaulio kaulo, kadangi kamieninės ląstelės, pavirsiančios į dantį, taip pat sėkmingai geba išauginti prie žandikaulio prisitvirtinantį kaulinį audinį. Mokslininkai įsitikinę, kad dantų išauginimo alternatyva bus labai populiari, nes, jei reikėtų rinktis tarp savų dantų ir dantų protezų, vargu, ar atsirastų bent vienas pacientas, kuris pirmenybę teiktų pastariesiems, nepaisant jų natūralios ir estetinės išvaizdos bei ilgaamžiškumo.
Specialistai iš paciento paima jo paties kamieninių ląstelių. Kamieninės ląstelės išties unikalios, nes sugeba suformuoti bet kuriuos kūno audinius. Taigi, paimtos ląstelės laboratorinėmis sąlygomis atsargiai kultivuojamos, kad mokslininkai galėtų jas „pakreipti“ taip, kad jos suformuotų dantį. Po kelių savaičių kamieninių ląstelių kultūra, kurią mokslininkai dar vadina pumpuru, jau yra pasiruošusi implantacijai. Londono „King‘s“ koledžo regeneracinės odontologijos specialistai jau sukūrė specialius testus, kurie nustato į kokio tipo dantį išaugs konkretus kamieninių ląstelių pumpuras. Dantenose padaromas mikropjūvis, į kurį ir yra patalpinamas atitinkamas kamieninių ląstelių pumpuras. Dantis, pilnai išaugęs ir prisitvirtinęs prie žandikaulio, būna susiformavęs jau po kelių mėnesių. Jam augant, išsiskiria specialios cheminės medžiagos, kurios skatina būtinųjų nervų ir kraujagyslių audinių formavimąsi. Be to, tikimybė, kad organizmas netoleruos ir atmes danties atauginimo procedūrą, yra išties maža, kadangi jai naudojamos „nuosavos“ kamieninės ląstelės.
Šiuo metu toks dantų atauginimo metodas puikiai veikia su pelėmis, todėl mokslininkai nemato jokių kliūčių, dėl kurių jis negalėtų pagelbėti ir žmonėms, tačiau kada tai įvyks, prognozuoti sudėtinga. Kita vertus, progresas akivaizdus, todėl lieka tikėtis, kad artimiausioje ateityje dantų atauginimas bus prieinamas visiems.
