Terapinis gydymas odontologiniame kabinete daugiau suprantamas kaip dantų, burnos gleivinės profilaktika, neleidžianti atsirasti kariesui bei dantenų ligomis (gingivitui, periodontitui ir pan.) Profilaktinė pacientų patikra rekomenduojama kas 6 mėn.
Visų pirma gydytojas odontologas atlieka vietinę nejautrą, po kurios yra preparuojami (šalinami) karioziniai danties audiniai, uždedama koferdamo guma, izoliuojanti plombavimo aplinką nuo infekcijos bei seilių, dėl ko restauracija tampa ilgaamžiškesnė. Toliau seka ertmės dezinfekcija. Priklausomai nuo pažeidimo gylio, gali būti dedami pamušalai (tai tokios medžiagos, kurios pulpos audinį (nervą) veikia kaip „vitaminai“ ir dažnai jų dėka yra išvengiamas endodontinis danties šaknies/-ų gydymas). Po danties preparavimo-karieso išvalymo, dantis restauruojamas plombinėmis medžiagomis, kurių spalva bei kramtomieji paviršiai individualiai pritaikomi prie plombuojamo danties spalvos ir funkcijos.
Profilaktikos metu yra nustatoma kariesogeninė dantų būklė, kuriuos metu konservatyviai bandoma gydyti paviršinius kariesus juos fluoruojant, gilesnius pažeidimus restauruojant plombinėmis medžiagomis, atliekamas apnašų valymas (profesionali burnos higiena) – burnos gleivinės uždegimui mažinti. Vaikams padengiamos krūminių dantų vagelės silantais, kurie padeda „jaunam“ emalio audiniui subręsti - mineralizuotis, ir tapti atspariu kariesogeniniai burnos aplinkai.
Kariesui pažeidus gilesnius emalio audinius, reikalingas kariozinių audinių šalinimas - preparavimas bei restauravimas plombinėmis medžiagomis.
Dažniausia problema – tai padidėjęs dantų jautrumas, atsiradęs po plombavimo. Jis gali trukti nuo vienos iki keleto savaičių. Tai paaiškinama tuo, kad karioziniai audiniai užkemša nervų galūnėles, kurios lėtai dirgina pulpos audinį, po truputį infekuojasi ir „apmiršta“,t.y., prasideda šaknies nervo uždegimas/viršūninis periodontitas, kurių pasekmė – endodontinis gydymas. Pašalinus kariozinę ertmę grąžteliu, nervinės galūnėlės iš karto apsinuogina, jos nežymiai sudirginamos pačiu gręžimo procesu ir plombine medžiaga. Šiuo periodu rekomenduojama vengti skausmą sukeliančių dirgiklių – šalto, karšto ir kietos konsistencijos maisto. Jautrumas gali būti kaip alergijos atsakas į plombine medžiaga, tačiau tai pasitaiko itin retai.
Endodontija - tai mokslas apie dantų šaknų kanalus, dantų ligas, susijusias su pulpos (nervo) pažeidimais, jų diagnostiką ir gydymą.
Endodontinis gydymas yra būtinas, kai šaknies kanale esanti pulpa yra pažeista ar, retais atvejais, protezavimo tikslu, kai danties vainikas yra smarkiai suiręs.
Pulpos pažeidimus gali sąlygoti mikroorganizmai, kurie į nervą patenka per:
Požymiai, kurie parodo, jog yra pažeista pulpa, tai:
Tačiau reikia nepamiršti, kad dažniausiai, pažeista pulpa nesukelia jokio skausmo, o simptomai atsiranda, kai pažeidimas išplinta į dantį supančius audinius.
Pirmiausia pacientas ištiriamas
Atliekamas mechaninis ir medikamentinis šaknų valymas. Norint nustatyti tikslų dantų šaknų ilgį yra atliekamos rentgeno nuotraukos, naudojami elektriniai prietaisai (apekso lokatoriai). Dažniausiai tarp gydymo seansų danties kanalai yra užpildomi medikamentais (Ca(OH)2 ar kt.)
Danties kanalų plombavimas.
Danties vainiko defekto atstatymas.
Endodontinio gydymo metu radiologinis tyrimas yra labai svarbus. Jis gali būti atliekamas:
Ligos diagnozei nustatyti;
Kanalo darbiniam ilgiui (šaknies ilgiui) nustatyti;
Kanalų plombavimo kokybei įvertinti;
Endodontinio gydymo efektyvumui įvertinti;
Endodontinio gydymo komplikacijoms įvertinti.
